Tarp gėlių blogas

Prancūziškas žodis „bautonniere“ į lietuvių kalbą verčiamas „sagos kilputė“. Manoma, kad į vestuvių apeigų žodyną jis pateko dėl tokios priežasties: senais laikais vyriško švarko atlapas turėdavo kilputę, į kurią iškilmingais momentais buvo įkišamas gėlės žiedas (dažniausiai – raudonos rožės).

• Pagrindinis klasikinės vienos gėlės butonjerės varžovas šiandien – mini puokštelės.
• Jaunikio butonjerė derinama su nuotakos puokšte, neretai atkartoja šventės stilių, spalvinę gamą. Pabrolio butonjerė dažniausiai derinama su pamergės puokšte.
• Butonjerė paprastai segama į kairįjį švarko atvartą, šalia kurio yra kišenėlė.
• Madingos butonjerės gėlių žiedams asistuoja žalialapių ar uogomis nusagstytų augalų šakelės, laukų ar darželių žolynai. Madingos negamtinės detalės – natūralaus šilko, lino juostelės.
• Patyrę floristai butonjerės pagrindui paprastai ima natūraliai ilgiausiai žydinčią nuotakos puokštėje dominuojančią gėlę, tada papildomai ją ir kitus gamtinius elementus specialiai apdoroja. Kad puikiai atrodytų iki jaunikis nusivilks švarką.
• Populiaru sutuoktuvių šventei pas floristus užsisakyti porą butonjerių. Iš anksto neduota žinoti, kada gali prireikti dublikato.
• Butonjerė segama ne tik prie klasikinio kostiumo, bet ir prie smokingo atvarto, petnešų.
• Įprasta, kad jaunikis segi šiek tiek stambesnę, įvairesniais aksesuarais stilizuotą butonjerę nei pabroliai.
• Iki pirmųjų šventės akordų butonjetę patartina laikyti vėsioje vietoje.

Daugiau pasiūlymų www.tarpgeliu.lt ir salone Savanorių pr. 319a, Kaunas.